Paskutinė didžiųjų atlaidų dieną Šiluvoje kartu su visa Bažnyčia buvo švenčiama Švč. M. Marija Sopulingoji ir sykiu Padėkos diena – už atlaidų malones, kurias patyrė daugiatūkstantiniai piligrimai, kurie visas dienas gausiai lankė piligrimę šventovę ir šventė Marijos Gimimą. Atsiliepdami į Kauno arkivyskupijos kvietimą šiais jubiliejiniais metais Šiluvoje švęsti ir Gailestingumo jubiliejų, daugybė žmonių atviromis širdimis priėmė Dievo gailestingumą ir buvo apdovanoti šia malone bei su jos žinia iškeliavo į savo kasdienybę, šeimas, darbo ar studijų aplinką, nešė ją čia esantiems žmonėms.
Rugsėjo 15 dieną šv. Mišiose dėkota Dievui už malonę būti Bažnyčios nariais, už kankinių ir šventųjų pavyzdį, už jaunuosius savanorius, visus atlaidų rėmėjus, geradarius, organizatorius, visus atlaiduose dirbusius arkivyskupijos sielovados bendradarbius. Labiausiai dėkota Šiluvos Dievo Motinai, kurios užtarimu ir pagalba kasmet vyksta didysis Šilinių stebuklas – gyvenimo vilties ir bendrystės džiaugsmo iš Viešpaties gailestingumo naujai pripildoma žmogaus širdis.
„Dėkingumo dvasia švęsti ir gyventi“
„Dėkingumas yra krikščionio savybė. Tegul Marija užtars mus, patyrusius Šiluvoje Viešpaties malonę. Tegul nei viena malonė veltui nenueina“, – sakė kun. Artūras Kazlauskas, vyriausiasis ceremonijarijus, kasdien sutikdavęs piligrimus, o šią dieną kvietęs švęsti Eucharistiją ir gyventi dėkingumo dvasia ne tik atlaidų dieną – tegu ji kasdien perkeičia visų gyvenimą.
„Nepaliauti dėkoti Dievui visą gyvenimą“
Iškilmingai Eucharistijai Šiluvos aikštėje vadovavo ir homiliją pasakė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, sveikinęs koncelebruojančius vyskupus – Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą, Telšių vyskupą Joną Borutą, kunigus ir visus piligrimus – iš Jonavos, Bukonių, Pasvalio, Elektrėnų, Vievio, Panevėžio, Alytaus ir kitur. Ganytojas ypač sveikino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą ir Šv. Ignaco Lojolos kolegiją, Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinius ir mokytojus – 600 jų atėjo į Šiluvą pėsčiomis nuo Dubysos. Mišiose giedojo Kretingos parapijos choras, vadovaujamas Aloyzo Žiliaus, bei Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“, vadovaujamas Virginijos Junevičienės.
Savo homilijoje arkivysk. S. Tamkevičius kvietė mąstyti apie Dievo Motinos kančią prie kryžiaus ir kaip visi savo gyvenimą priimame kančias ir sunkumus. Po kryžiumi Marija buvo labiausiai išaukštinta, nes dalyvavo Kristaus atperkamojoje aukoje. Su ja vienydamasis ir kenčiantis žmogus gali atsiverti gelbstinčiai Dievo malonei. Marija moko kančioje būti su Viešpaties kryžiumi ir subręsti tikėjime. Šios Marijos pamokos, ganytojo žodžiais, mūsų visuomenėje neišmokstama, dėl to net ir tikintieji, patirdami sunkumų ir kentėjimų, tampa pikti, grimzta į depresiją.
Homilijoje kviesta dėkoti Dievui, kad priklausome Kristaus Bažnyčiai. „Būkime gyvais jos nariais, nebijokime drąsiai išpažinti savo tikėjimo“, – ragino ganytojas.
„Tegul visas mūsų gyvenimas skamba kaip dėkojimo giesmė Kūrėjui. Šis gyvenimas toks ir bus, jei nepaliausime Jam dėkoti“, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, linkėjęs išsivežti iš Šiluvos pasiryžimą būti gerais Jėzaus mokiniais.
Padėkos Mišios užbaigtos Švč. Sakramento pagarbinimu bei Eucharistine procesija per aikštę į Apsireiškimo koplyčią. Čia visi buvo palaiminti Švenčiausiuoju Sakramentu.
Piligrimams šią dieną pasitarnavo Kauno II dekanato kunigai. Kunigai Erastas Murauskas, Gintautas Kabašinskas, mons. Augustinas Paulauskas, t. Severinas Holoceris aukojo Mišias ir sakė homilijas. Šią paskutinę dieną atlaiduose dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ mišrus choras „Draugystė“ ( vad. Gintarės Ručinskaitės), Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunimo ir Šiluvos parapijos choras (vad. Vytauto Šveikausko).
„Tikiu, kad buvo atsivertimų“
Vakare švenčiant šv. Mišias Šiluvos bazilikoje joms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pasakė homiliją, o joje atkreipė dėmesį, jog Mergelės Marijos Gimimo atlaidų pradžia baigiasi Motina Sopulingąja. Iš tiesų, kaip sakė ganytojas, džiaugsmas ir liūdesys dažnai eina greta. Tačiau netgi liūdesys po Jėzaus kryžiumi tapo palaima. Liūdinti Jėzaus Motina, paskirta būti visos žmonijos Motina, irgi prisidėjo prie Dievo karalystės skleidimo.
Homilijoje buvo priminta visiems Evangelija pagal Luką, kai Jėzaus išsiųsti 72 mokiniai grįžo džiaugdamiesi savo galia, kad net demonai jiems pakluso (plg. Lk 10, 17–20). Tačiau Jėzui buvo svarbu ne mokinių galia – jam rūpėjo visų žmonių išgelbėjimas, įrašyti jų vardus danguje.
„Šiandien turim už daug ką padėkoti Dievui“, – vėliau kalbėjo ganytojas, paminėdamas ir puikų orą per visas atlaidų dienas, ir daugybę Šiluvoje apsilankiusių žmonių, ir, žinoma, tų, kurie rūpinosi patarnavimu atvykstantiems.
Arkivyskupas tarė padėkos žodį vyskupams, kunigams, ypač tiems, kurie visas dienas klausė išpažinčių, chorams, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniams, jauniesiems savanoriams, atlaidų organizatoriams, seserims vienuolėms, patarnautojams, zakristijonams, valytojoms, parapijos klebonui ir visiems Šiluvos gyventojams, seniūnijai, medikams, policijai ir kt.
Nors kalbėdami apie atlaidus, dažnai džiaugiamės, kiek daug buvo žmonių, pasak ganytojo, Jėzus pataisytų džiaugsmo motyvą – džiaugtis pirma ne tuo, kas išoriškai įspūdinga, bet kas keičia žmogaus dvasią.
„Tikiu, kad per atlaidus čia, Šiluvoje, buvo žmonių patirtų atsivertimų, atsinaujinimo – tai tų vardų įrašymas danguje ir šių atlaidų dėka“, – sakė arkivyskupas, kviesdamas neišblaškyti vidinių širdies pasikeitimų kasdienybėje ir visus palaimindamas tolesnei kelionei su Dievu.
